-
1 кто-либо
-
2 кто-нибудь
-
3 что-либо
-
4 что-нибудь
См. также в других словарях:
kas nors — pron. indef. K, DŽ, kas nõrs kai kas, vienas iš daugelio: Kas nõrs eikiatav tenai J. Duos ir jam kas nors J.Jabl. Pasukai vežimą, žiūrėk – ir kas nors iškrito iš jo rš. Tik ieškok, kame nors vis rasi J.Jabl. Išėjau iš trobos, nusprendęs žūtbūt… … Dictionary of the Lithuanian Language
kas nors — kas nórs įv. Gal kas nórs rãdote màno ãkinius? … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kas norint — pron. indef.; N žr. kas nors: Gal kas norint ateis DŽ. Veizėjo, be nėra kas norint venterė[je] S.Dauk. Kas norint gausma kojas pastatyti J.Jabl(Žem). Kas norint ... nužeminsis kaip tasai vaikelis DP517 … Dictionary of the Lithuanian Language
kas norintais — pron. indef., kas nõrintais žr. kas nors: Gal kas nõrintais ateis par šventes Als. Išvirk ko norintais (nõrintais) pietams Als. Ką nõrintais ans sugalvos Lkv … Dictionary of the Lithuanian Language
kas kalviek — ×kas kalviek (plg. l. ktokolwiek, cokolwiek) pron. indef. kai kas, kas nors: Dirbk ką kalviek negulinėjęs! Ktk. Vis kuo kalviek perskelsiu Ktk. Žėdnukart ką kalviek duodavo ubagui BM79 … Dictionary of the Lithuanian Language
kas nons — (dial.) pron. indef. Rm kas nors: Jeigu dešinę akį traukia, tai mirs kas nons iš namiškių Grk. Duok man ką nons! Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
kas nor — pron. indef. SD121, N žr. kas nors: Vaikus vis kas nor priglaus Drsk. Duok ką nor užvalgyt Drsk … Dictionary of the Lithuanian Language
kas norįs — pron. indef. SD31 žr. kas nors: Vėl galėčiau kame norįs išgirsti varpą I. Ūmai kas norįs tą išgąsčio pilną žodį „ugnis!“ sušuko LC1883,4 … Dictionary of the Lithuanian Language
kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I … Dictionary of the Lithuanian Language
kas kuris — pron. indef. KoG71 kuris nors … Dictionary of the Lithuanian Language
nors — 1 nors conj. 1. nepaisant to, kad...; kad ir (jungiant šalutinius nuolaidos aplinkybės sakinius arba priešpriešinio sujungimo vienarūšes sakinio dalis): Nors mes jį kvietėm, tačiau neatėjo J.Jabl. Nors retai sėjom, bet tankiai dygo DvD300.… … Dictionary of the Lithuanian Language
